BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ir vėl aš mąstau troleibuse

Pamenu, kai burnojau dėl visokių bloginių patarimų ką ir kaip rašyt. Vienas iš patarimų nerašyt per dažnai arba per retai. Bet gi negaliu laukt rytojaus vien dėl to, kad noriu parašinėt.

Tai va. Šian vėl eilinis kamštis. Sėdžiu troleibuso gale. Na ten žinot, kur užlendama prie durų… Važiuoju ir galvoju apie raudoną spalvą. Na kad ji mano mėgiamiausia, kad dabar kai Kalėdos artėja, jos labai daug… Kad man dėl to visai patinka Kalėdos ir t.t. Ir taip bemastydama pagaunu mintį, kad prieš akis man juoduma. Nepagalvokit, kad nualpau ar dar kas…

Aš tiesiogine ta žodžio prasme.

Pvz., šalia manęs sėdi bičas (ir visaip bando įžvelgti ką rašau) apsirėdęs džinsais ir juoda striuke. Batai juodi, kitų rūbų nesimato.  Priešais stovi moteriškė. Pilkai rudas paltas. Tamsiai ruda rankinė, batai. Tipiška “kam virš penkiasdešimt” apranga. Toliau dar trys juodos striukės (vaikinai regis kitaip nesirengia šiais laikais), kažkokie pilkšvi paltai. Tik iš pačio troleibuso priekio šviečia raudona baretė. Reikia manyt ji čia pateko atsitiktinai. Ta moterškė matyt netyčia troleibusu važiuoja.

Na nors tokia atgaiva. Bet patikėkit, tai vienintelė spalva per visą apytuštį trūlą.

Bet kas šneka… Pati sėdžiu su juoda struke. Tai pati pirma mano juoda striukė per visą gyvenimą. Ir tik todėl, kad kainavo 49lt, ir tinka tokiu šlykščiu oru. Paltas, į kurį žmoniškai investavau yra raudonas…. Ai tiesa mano kerzai šiandien raudoni, bet jų nesimato…

Ir važiuoju aš svarstydama, na kodėl Lietuvoje visuotinis gedulas, kai iš galo pakyla kokių trylikos mergaitė. Jos nemačiau nes sėdęjo toje pačioje eilėje.

Mergaitė salotinė. Koks šviesuliukas.

Bet praeis penkmetis ir šita taps eiliniu juoduliu.

Rodyk draugams

Laiškas antrasis

Labas,

Ačiū už atsakymą į aną mano laišką. Prašai papasakoti daugiau apie šių dienų įvykius. Pamėginsiu, bet aš tau nemelavau. Nieko įdomaus nevyksta.

Vakar smarkiai lijo. Sušlapau kojas. Taigi, galiu tau pasakyt, kad batai, kurie prieš išpardavimą kainavo 600Lt (niekam nesakyk, kad aš tiek nemokėjau) tikrai nėra atsparūs drėgmei. Nepadeda net kiekvieną dieną naudojamas impregnantas. To pasekoje, šiandien ant mano kojų po porą kg sveriantys kerzai. Įsivaizduok, aplėkiau greitute pusę centro… Tai nuo tų kerzų beveik nebejaučiu kojų.

Buvau dailininkų parduotuvėje. Jėga kiek ten visokių dažų. Užsinorėjau traukt savo akrilą į dienos šviesą. Nuo tada kai atsikrausčiau į Vilnių dar nė karto nepiešiau. Pameni mano sienom laipiojančius katinus? Įtariu išlaikysiu tą raudonai žalią stilių.

Dabar toks metų laikas, kad iki traumos tik vienas žingsnis. Pavyzdžiui, aš nusiplojau nuo laiptų. Jie buvo tiesiog slidūs. Jau girdžiu kaip žvengi. Mano kolega irgi kikeno. Jokios užuojautos. O kritimas buvo tikrai skausmingas. Dar skausmingiau tai, kad jis neliko nepastebėtas. Tokius smūgius geriau išgyventi kai niekas nemato.

Darbe viskas kaip visada. Tik paveikslėliuose dominuoja kalėdiniai žaisliukai ir kepuraitės ant kiekvienos pusnuogės mergos galvos. Tipo tai traukia akį. Labai svarbu, kad žurnalo viršelis tiesiog rėktų Kalėdos Kalėdos… Lyg patys nežinotume.

Pastaruoju metu esu labai dygliuota. Mane stumtelėsi, gausi du stumtelėjimus atgal. Kartais vien už tai, kad man pasirodys jog stumtelėjai. Matyt toks laikotarpis. Panika, kad nespėsiu, apatija, neišsimiegojimas…

O tu pastebėjai kiek daug naujų žurnalų pastaruoju metu emė rastis? Mokslo populiarinimo, technologijų, moteriškų pliurpalų, investavimo, interjero… Kas čia per manija? Bet man nuo to tik geriau. Kuo jų daugiau, tuo daugiau potencialių darbo vietų.

Mėnesio pabaigoj baigsis mano T2 sutartis. Turbūt pratęsusi pirksiu LG Shine. Dar turi laiko mane atkalbėt. Tai turbūt tiek. Nebeprašyk manęs pasakoti, nes čia ne dienoraštis. Negaliu tau nuolat rašyt kur einu ir ką veikiu.

Kaip tau sekasi?

Rodyk draugams

Salomėjizmas: viską aš spėsiu ir deganti galva

Ar spėsi?

Spėsiu (nesulauksi, kad pasakyčiau kitaip).

Ar tikrai?

Esu tikra, kad spėsiu (pamatysi).

O jei iš tavęs pavogsim vieną dieną?

Pasitengsiu ir spėsiu vistiek (norėtum, kas nespėčiau?).

O jei užgrius kas netikėto?

Sakiau, kad spėsiu.

O jei susirgsi, juk žiema.

Aš nesergu, todėl spėsiu (ir tu po to turėsi pakelt man algą).

Va tokiom nuotaikom gyvenu darbe.

O namuose užsidegiau smilkalą. Ir labai keistai dūmai pradėjo sklisti… Klausiu MB ar mato. Sako, nu nematau jokių dūmų. Sakau, nugi va žiūrėk virš galvos. Pamastęs sako… jooo iš tavo galvos sklinda dūmai.

Na va vadinasi perdegiau.

Manęs klausia, o tu matai kad keistai elgiesi?

????

Tau vaidenasi kvapai, po to dūmai…

Hm…  Na tai ką? O man dzin. Aš niekada nepretendavau į normalius žmones.

Rodyk draugams

Laiškas

Žinau, kad pastaruoju metu tu nei girdi nei matai kas dedasi šitam pasaulyje:). Aš tau papasakosiu. Nieko naujo. Jau gruodis. Vakar nusipirkau elektroninį viešojo transporto bilietą. Vis dar nežinau kokia iš jo nauda. Vistiek reikia kiekvieną mėnesį pėdinti iki kioskelio. Vistiek mėnesinis papildymas galioja ne nuo tada kai papildai iki kitos tokios mėnesio dienos. O tik einamąjam mėnesiui. Vistiek reikės traukiot ir lengvatą įrodantį pažymėjimą. Žodžiu. nieko neprarardai, kad pražiopsai tokius dalykus.

Apie tavo mėgstamus serialus negaliu nieko papasakot. Tiesiog nebežiūriu televizoriaus. Vakar bandžiau vakare žiūrėt filmą. 13 minučių filmo-7 reklamos-6 filmo-6 reklamos- ties tuo ir išjungiau. Pasijaučiau debilė. Žinau žinau, gyvenam mes iš reklamos. Bet prie ko čia anonsai???

Kas dar naujesnio? Visa tauta dar tebelaiko garbės reikalu bent kartą per savaitę aplankyt “Akropolį”. Ir mes ne kitokie. Ėjom į kiną, nes turėjom nemokamus kvietimus. Vos neužmigau. Kaip už tokius filmus galima mokėt 16 lt? Net iš p2p parsisiuntus jis tėra tinkamas tik tada kai nieko nebeturi ir internetas palūžta.

Mūsų katės irgi jau Kalėdų nuotaikom gyvena. Vian kitą laižo, o po to vaikosi…

Penktadienį kaip visada buvom “būsi trečias”. Buvo labai linksma, nepaisant to kad grįždami biški į galvą gavom. Bet toks jau tas naktinis gyvenimas.

Šeštadienį užžiebė eglę. Bet tingėjom eit pažiūrėt.

Pažiūrėjom dar 4 “herojų” serijas. Lauksim kitų.

O kaip tu gyveni?

Rodyk draugams